Per kiek laiko reikia pranešti apie eismo įvykį?

Eismo įvykiai keliuose nutinka dažniau nei norėtųsi, todėl daugeliui vairuotojų anksčiau ar vėliau kyla klausimas, kaip tinkamai elgtis tokiose situacijose. Paprastai žmonėms aktualu, per kiek laiko reikia informuoti draudimo bendrovę, kad nekiltų problemų vėliau. Kadangi tokios situacijos dažnai įvyksta netikėtai ir kelia stresą, vietoje priimti sprendimus ne visada paprasta. Dėl šios priežasties naudinga iš anksto žinoti pagrindinius terminus ir veiksmus – tai leidžia išvengti nesklandumų vėliau.

Taigi, per kiek laiko pranešti apie eismo įvykį? Tai reikia padaryti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos. Pranešti apie eismo įvykį turi už jį atsakingas asmuo - kaltininkas. Svarbu tai padaryti net ir tais atvejais, kai dar nėra aišku, kuris dalyvis yra kaltas. Šia pareiga užtikrinama draudiko galimybė laiku pradėti žalos administravimo procesą ir surinkti reikalingą informaciją.

Toliau šiame straipsnyje plačiau aptarsime, kokios išimtys yra taikomos pranešimo apie eismo įvykį terminui, kas nutinka vėluojant pranešti ir kaip tai padaryti tinkamai.

Per kiek laiko reikia pranešti apie įvykį draudimo bendrovei?

Apie eismo įvykį draudimo bendrovei būtina pranešti per 3 darbo dienas. Tokia pareiga yra įtvirtinta LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

Vis dėlto egzistuoja kelios išimtys – jei eismo įvykio dalyviai užpildo elektroninę eismo įvykio deklaraciją per platformą www.draudimoivykiai.lt, papildomai pranešti apie eismo įvykį draudikui nereikia. Taip pat ši pareiga gali būti netaikoma, jeigu asmuo negali pranešti apie eismo įvykį dėl objektyviai svarbių priežasčių (pvz., sveikatos būklės ir pan.). Bet kokiu atveju, kuo greičiau informuojate draudimo bendrovę, tuo lengviau užfiksuoti faktines aplinkybes, įvertinti žalą ir pradėti jos administravimą.

Ar skiriasi pranešimo terminai kaltininkui ir nukentėjusiajam?

Pareiga pranešti apie eismo įvykį tenka tam eismo įvykio dalyviui, kuris gali būti laikomas atsakingu už žalą. Toks asmuo privalo per įstatyme nustatytą terminą (3 darbo dienas) informuoti savo draudiką apie įvykį, nebent buvo užpildyta elektroninė eismo įvykio deklaracija per platformą www.draudimoivykiai.lt arba egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių to padaryti negalima. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas.

Tuo tarpu nukentėjusysis neturi pareigos pranešti apie eismo įvykį draudikui. Jo teisė – kreiptis į atsakingą draudiką su reikalavimu atlyginti žalą (t. y. pateikti pretenziją). Svarbu pažymėti, kad teisės aktuose taip pat nustatyta konkretus terminas, per kurį nukentėjusysis gali pateikti pretenziją dėl žalos atlyginimo per 1 metus nuo tada, kai žala atsirado arba kai jis apie ją sužinojo (ar turėjo sužinoti), tačiau bet kuriuo atveju pretenzija negali būti pateikta vėliau nei per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

Kas nutinka pavėlavus pranešti apie eismo įvykį?

Draudimo bendrovė vertina ne tik patį įvykį, bet ir tai, ar laikėtės numatytų pareigų. Jei apie avariją pranešama per vėlai, gali kilti papildomų klausimų dėl aplinkybių, kas apsunkina žalos administravimą.

Galimos pasekmės, jei vėluojama pranešti apie eismo įvykį:

• Dalies nuostolių padengimas savo lėšomis. Tai ypač aktualu kaltininkui – jei nesilaikoma pareigos pranešti laiku, draudimo bendrovė gali reikalauti atlyginti dalį išmokėtos žalos;
• Ilgėja žalos administravimo procesas. Trūkstant informacijos ar įrodymų, sprendimų priėmimas dažniausiai trunka ilgiau.

Vis dėlto ne kiekvienas vėlavimas automatiškai sukelia neigiamas pasekmes. Tam tikrais atvejais jis gali būti laikomas pateisinamu:

• Dėl sveikatos būklės ar sužeidimų – jei po įvykio reikėjo medicininės pagalbos ir nebuvo galimybės pranešti laiku;
• Dėl objektyvių aplinkybių, pvz., jei nebuvo galimybės susisiekti.

Kaip užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes?

Eismo įvykio aplinkybės gali būti užfiksuojamos keliais būdais, tačiau šiais laikais vis dažniau pasirenkamas pats paprasčiausias – eismo įvykio deklaracija internetu per platformą www.draudimoivykiai.lt. Jei pasirenkamas šis būdas, visa informacija, nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, automatiškai perduodama draudimo bendrovei, atsakingai už žalos administravimą. Elektroninę eismo įvykio deklaraciją galima užpildyti naudojantis išmaniuoju telefonu. Tokiu būdu iškart suvedami visi reikalingi duomenys: nurodomi transporto priemonių valstybiniai numeriai, pagal kuriuos užkraunama transporto priemonių ir jų draudimo informacija, eismo įvykio laikas bei vieta, aplinkybės, taip pat pridedamos nuotraukos, pažymimi transporto priemonių pažeidimai, pateikiama eismo įvykio schema bei patvirtinami vairuotojų kontaktiniai duomenys. Jei pasirinksite pildyti elektroninę deklaraciją prisijungę, dauguma duomenų bus užkraunami automatiškai. Sistema taip pat leidžia patogiai užregistruoti įvykį vienu arba dviem išmaniaisiais telefonais, o užpildyti duomenys automatiškai perduodami draudimo bendrovei, atsakingai už žalos administravimą. Tai ypač naudinga tais atvejais, kai norisi viską sutvarkyti greitai ir išvengti klaidų pildant dokumentus ranka.

Kaip registruoti asmens žalą?

Asmens žala registruojama tais atvejais, kai eismo įvykio metu nukenčia žmogus – patiriami sužalojimai, prireikia gydymo ar atsiranda kitų su sveikata susijusių pasekmių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei eismo įvykio metu yra sužeistų asmenų, privaloma kviesti policiją, o eismo įvykio deklaracija tokiu atveju nėra pildoma.

Informacija apie tokį įvykį ir patirtą žalą pateikiama draudimo bendrovei, kuri administruos žalą. Teikiant duomenis, svarbu nurodyti, kas nukentėjo, kokie sužalojimai patirti, taip pat kada ir kur buvo kreiptasi į gydymo įstaigą. Be to, būtina kuo tiksliau aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pateikti visą turimą informaciją, nes tai turi tiesioginę įtaką žalos vertinimui.

Svarbiausi pateikiami dokumentai ir duomenys:

• Policijos pažyma apie eismo įvykį, patvirtinanti įvykio faktą ir aplinkybes;
• Medicininiai dokumentai – gydytojo išrašai, pažymos, diagnozės, tyrimų rezultatai;
• Išlaidas pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos už gydymą, vaistus, reabilitaciją ar kitas susijusias paslaugas;
• Asmens dokumento duomenys ir kontaktinė informacija, reikalingi identifikacijai ir tolesniam bendravimui.

Svarbu pabrėžti, kad asmens žala gali paaiškėti ne iš karto – kai kurie simptomai išryškėja tik po kurio laiko. Tokiu atveju apie žalą vis tiek galima pranešti draudikui, tačiau rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau ir pateikti visus turimus medicininius įrodymus.